kūzapas

×kūzãpas sm. (2) 1. žr. kūzabas 2: Iš beržo žievės pasidariau kūzãpą i parsinešiau pilną aviečių Šmk. Ar daug turi uogų kūzapè? Skr. 2. arpo dalis, pro kurią pilami javai arpuojant: Pyragas iškilęs kaip kūzãpas Jrb.